Pirmąjį Advento sekmadienį Fatimos šventovėje, Portugalijoje, buvo pradėti Švč. M. Marijos apsireiškimų šimtųjų metinių minėjimai, kurie bus švenčiami ištisus 2017 m. ir kurių kulminacija bus malda kartu su popiežiumi Pranciškumi gegužės 13 d.
Aukodamas Pirmojo Advento sekmadienio ir jubiliejinių metų atidarymo Mišias, Fatimos – Leirijos vyskupas Antonio Marto sakė, kad Bažnyčia per Adventą ir Fatimoje apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė skelbią tą pačią, kiekvienam iš mūsų asmeniškai skirta žinią: „pabusk!“ Adventas mus kviečia palikti gyvenimo menkniekius ir sutelkti visą dėmesį į Dievo Įsikūnijimo slėpinį, kurį kartu su visa Bažnyčia švęsime per Kalėdas. Fatimoje Marija visą žmoniją kvietė atsiversti, radikaliai pakeisti gyvenimą, mesti kelią, vedantį į karus ir pražūtį.
Marijos apsireiškimų Fatimoje šimtojo jubiliejaus atidarymo dalyviai prieš Mišias žengė pro šventuosius vartus. Pro juos piligrimai galės įžengti į šventovę per visus jubiliejinius metus, kurie sutaps su ką tik prasidėjusiais liturginiais metais.
Nors Šventasis Sostas dar oficialiai nepaskelbė popiežiaus kelionės į Portugaliją programos, pasak Fatimos vyskupo, Šventasis Tėvas lankysis dvi dienas – ateinančių metų gegužės 12-ąją ir 13-ąją. Popiežius turėtų atvykti tik į Fatimą, neužsukdamas į kitus Portugalijos miestus. Panašiai buvo ir pirmojo Fatimą aplankiusio popiežiaus Pauliaus VI kelionės metu. 1967 m. jis aplankė Marijos šventovę. Fatimoje lankęsi kiti du popiežiai – Jonas Paulius II ir Benediktas XVI – lankė ir kitus Portugalijos miestus.
Fatimos šventovėje prasidėjusių jubiliejinių metų programoje numatyta apie pusantro šimto įvairių renginių – ypatingai minėsimų liturginių švenčių, atskiroms piligrimų grupėms skirtų dienų, konferencijų ir koncertų. Svarbiausias renginys bus Mišios, kurias popiežius Pranciškus aukos pirmojo Marijos apsireiškimo trims piemenėliams šimtųjų metinių dieną – 2017-ųjų gegužės 13-ąją.
* * *
Fatimoje pradėtu švęsti jubiliejumi minima 100 metų sukaktis nuo 1917 m. šioje Portugalijos vietovėje vykusių Švč. M. Marijos apsireiškimų. Trys vaikai: brolis ir sesuo – devynerių metų amžiaus Pranciškus ir septynerių metų Jacinta - o taip pat dešimties metų jų pusseserė Liucija, ganydami avis, 1917 m. gegužės 13-osios vidudienį pamatė moterį spindinčiais rūbais, kuri paragino juos kalbėti Rožinį už taiką ir pasaulio atsivertimą. Vaikams apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė paprašė ateiti į tą pačią vietą po mėnesio. Apsireiškimas pasikartojo birželio 13-ąją, po to ir liepos 13-ąją. Per tą laiką garsas apie nepaprastus įvykius pasklido po apylinkę, žmonės pradėjo rinktis vaikų maldos vietoje. Įvykiais ėmė domėtis taip pat ir iš pradžių gana skeptiškai į vaikų pasakojimus reaguojanti vietinė bažnytinė vyresnybė, o taip pat staigiam liaudies pamaldumo proveržiui priešiška vietinė valdžia. Rugpjūčio 13-ąją vaikai su Marijas negalėjo kalbėtis, nes buvo sulaikyti. Apsireiškimai dar paskartojo rugsėjo 13-ąją ir spalio 13-ąją. Paskutinio apsireiškimo metu Mergelė Marija vaikams pasakė esanti Rožinio Karalienė ir dar kartą paragino karštai melstis už žmonijos atsivertimą.
Du iš trijų Mariją regėjusių vaikų greit mirė: Pranciškus – 1919 m., Jacinta – 1920 m. Vyriausioji, Liucija, sulaukusi pilnametystės įstojo į vienuolyną. Mirė 2005 m. Koimbros karmelyje sulaukusi beveik 98 metų amžiaus. Netrukus buvo pradėta beatifikacijos byla.
Su Marijos apsireiškimais susijusios ir vadinamosios trys Fatimos paslaptys, kurių ypač trečioji, ilgai neatskleista, buvo apaugusi legendomis. Pirmosios dvi paslaptys buvo atskleistos anksčiau – Marija Fatimoje piemenėliams kalbėjo apie didžiąsias pasaulio nelaimes, kurių priežastis – nuodėmė. Trečioji paslaptis, kurią popiežius Jonas Paulius II atskiedė 2000 m. dviejų piemenėlių beatifikacijos dieną, kalba apie krikščionių persekiojimus.
* * *
Vadinamieji privatūs apreiškimai, kuriems priskiriami ir Fatimos įvykiai prieš šimtą metų, kaip ir vadinamosios paslaptys, nepriklauso Bažnyčios saugomam tikėjimo paveldui. Katalikų Bažnyčios katekizmas moko: „Amžiams bėgant yra buvę vadinamųjų „privačių“ apreiškimų, kai kurie jų buvo bažnytinės valdžios pripažinti. Tačiau jie nepriklauso tikėjimo lobiui. Jie turi ne „pagerinti“ ar „papildyti“ galutinį Kristaus Apreiškimą, bet tam tikroje istorijos epochoje padėti jį pilnutiniau išgyventi“ (KBK 67).
(Vatikano radijas)
Nuotraukoje – Minėjimų Fatimoje pradžia - RV
